Jurginų dauginimo būdai

Jurginai gali būti dauginami sėklomis, auginiais ir gumbais.

 Dauginimas šakniagumbiais

            Veislės savybes lengviausia išlaikyti dalijant kerą, ir dauguma sodininkų jurginus daugina tokiu būdu. Dalinti kerus galima tiek iš karto nukasus, tiek visu gumbų laikymo periodu - iki pat jurginų sodinimo pavasarį. Jeigu jurginai augo sveiki ir yra optimalios sąlygos gumbų laikymui, tai jokio skirtumo nėra.
            Bet kuriuo atveju gumbų kerus reikia peržiūrėti, sergančius, sudžiūvusius šakniagumbius pašalinti. Stambius kerus tvirtu peiliu ar kitu tinkamu įrankiu galima padalinti į 2-6 dalis. Turint patyrimo, jas galima dar dalinti į tiek dalių, kad liktų 1-2 šakniagumbiai ir dalis šaknies kaklelio su bent vienu augimo pumpuru. Ne visi gumbai šaknies kaklelio zonoje turi augimo pumpurą! Manoma, kad esant stiebo skersmeniui prie pagrindo ne mažesniam kaip 2 cm, jį dar galima be rizikos dalinti.
            Dalijant gumbų kerus, pjūvių vietas rekomenduojama apdoroti kokiu nors biologiniu ar cheminiu fungicidu, medžio anglies milteliais ar medžio pelenais. Po padalinimo sodinti reikia ne anksčiau, kaip po 3 dienų.
            Jeigu pavasarį norime smulkiai padalinti kerus, ant kurių dar nematyti augimo pumpurų, reikia juos iš saugyklos atsinešti 2-3 savaitėmis anksčiau, nei paprastai. Jurginų kerai apžiūrimi, pašalinami ligoti ir sudžiūvę. Tada kerai sodinami į dėžutes ar kitokias talpas su lengvu drėgnu substratu (durpėmis, vermikulitu, pjuvenomis, kokoso plaušu). Trečdalis gumbo turėtų likti virš substrato (kad gerai matytųsi bundantys pumpurai). Pasodinus labai saikingai palaistoma. Laikant 17-20 laipsnių temperatūroje (galima ir tamsoje), po 10-15 dienų iš miegančių pumpurų pradeda kaltis daigeliai. Tada šakniagumbiai išimami iš substrato ir padalijami, žaizdos apibarstomos medžio anglies milteliais ar medžio pelenais. Padalintus kerus rekomenduojama iš karto sodinti į nuolatinę vietą lauke, bet galima sodinti į vazonus, polietileno maišelius ir panašiai. 
            Jeigu norime, kad jurginai anksčiau žydėtų, šią procedūrą paankstiname – kerus iš saugyklos išimame kovo pabaigoje. Juos daiginame, dalijame ir sodiname į trąšų, purų substratą (tinka tiesiog lengvos, humusingos žemės ir smėlio mišinys 1:1) vazonuose.  Sodinant nereikia užberti žemėmis šaknies kaklelio. Laistyti reikia labai saikingai, nes dėl drėgmės pertekliaus blogai formuojasi šaknys, gumbas gali ir supūti. Pasodintus gumbus rekomenduojama laikyti šviesioje vietoje, oro temperatūra – apie 15-20 laipsnių. Jei pasirodę ūgeliai nebus naudojami šaknydinimui, jie tiesiog išlaužiami, paliekant ne daugiau kaip 2 stipriausius. Ūgliams išauginus tris poras tikrųjų lapų, prignybiamos viršūnės (aukštoms veislėms). Vėliau jurginai grūdinami, prieš pasodinant į nuolatinę vietą lauke. Į dirvą sodinami atsargiai, stengiantis nepažeisti jaunų šaknų. 

Dauginimas auginiais

            Labiau patyrę jurginų augintojai dažnai juos daugina auginiais. Tokiu būdu galima gauti daug sodmenų, išaugę augalai paprastai būna sveiki, žiedai kokybiški ir net truputį didesni. Jurginų kolekcininkai taip daugina naujas, labai vertingas, bet kaprizingas, sunkiai išsilaikančias veisles. Tokiu pat būdu stengiamasi atnaujinti senesnę veislę.
             Iš laiku įšaknydintų auginių išaugę jurginai pradeda žydėti nei kiek ne vėliau, negu išaugę iš gumbų. Ne pernelyg vėlyvi auginiai išaugina nedidelius, bet per žiemą gerai išsilaikančius šakniagumbius.
            Dauginimui stengiamasi parinkti sveikus ir gyvybingus šakniagumbius, o tai įmanoma, jei augintojas laiku ir sąžiningai likvidavo visus ligotus augalus.. Jei negarantuojame augalų sveikatingumo, geriau gumbus sodinti į atskirus vazonėlius, kad išvengtume infekcijos plitimo. Kerai gali būti ir seni, stambūs, bet geriausia naudoti smulkesnes kero dalis. Stambius kerus reikia pasmulkinti, ilgus šakniagumbius – patrumpinti. Stambių gumbų pirmieji ūgliai būna itin stori ir blogiau šaknijasi.
            Anksčiausiai dauginimui šakniagumbiai gali būti sodinami antroje vasario pusėje. Išimtis: kai norima išgelbėti sergantį vertingą gumbą, tada sodinama vasario pradžioje - viduryje, bet tuo metu būtina naudoti papildomą apšvietimą. Baigiama sodinti dauginimui auginiais balandžio pradžioje, nes iš vėlyvųjų auginių nebeišauga tinkami laikymui šakniagumbiai. Tik vėlai gautas vertingas veisles dar dauginame iki gegužės mėn. (tada jų išlaikymo per žiemą būdas yra kitoks).
            Paruošti gumbai sodinami vertikaliai arba įstrižai į dėžutes ar vazonėlius, pripildytus 5-15 cm storio geros struktūros substrato (tai gali būti durpės su smėliu, lapinė žemė su smėliu ir panašiai). Rekomenduojama į dirvą įmaišyti biologinio preparato biomikso, siekiant apsisaugoti nuo substrate esančių bakterinių ar grybinių ligų pradų. Gumbai užpilami substratu iki 2/3 ar ¾ jų aukščio, neužpilant šaknies kaklelio su pumpurų juosta. Kol prasikals pirmi daigeliai, ideali dirvos temperatūra yra 21-27 laipsnių, bet ne žemesnė nei 18 laipsnių. Oro temperatūra apie 20 laipsnių ir saikingas apšvietimas. Nedidelį kiekį jurginų ūgelių galima sėkmingai įšaknydinti kambaryje ant palangės.
            Maždaug po trijų savaičių pradėjus augti ūgliams, oro temperatūrą stengiamasi sumažinti iki 15 laipsnių, o apšvietimą sustiprinti. Šakniagumbiai visai nelaistomi, tik dažnai apipurškiami. Tokiomis sąlygos ūgliai neištįsta, būna tvirti, trumpais tarpubambliais ir greičiau, bei geriau šaknijasi.
            Auginiai tinkami sodinimui, kai turi 2-3 tikrųjų lapelių poras ir jų ūgis būna ne mažesnis kaip 2,5 cm, įprastai - iki 10 cm. Ilgesni negu 15 cm ūgliai daug blogiau įsišaknija.             Ūglius galima išlaužti ar išpjauti (aštriu peiliu, skalpeliu, skutimosi peiliuku). Lauždami ūglį atsargiai judiname į vieną ir kitą pusę tol, kol ūglis atsiskirs nuo gumbo. Jei ūglius pjauname, saugantis virusinių ligų pernešimo, kiekvienam motininiam gumbui geriau naudoti atskirą skutimosi peiliuką, kurį po to dar dezinfekuojame. Dezinfekavimui siūlomas 4 procentų formalino tirpalas. Galima įrankį iškaitinti liepsnoje.
            Ūglius galima išlaužti ar išpjauti su vadinamuoju padeliu (tai yra apatinė ūglio dalis, kur sutankėję tarpubambliai ir išsidėstę miegantys pumpurai). Dauginant šiuo būdu, auginiai daug greičiau ir beveik visi įsišaknija, tačiau jų gaunama gerokai mažiau. Šis metodas jau laikomas pasenusiu dėl mažos ūglių išeigos.
            Šiuo metu rekomenduojama auginius pjauti apie 3 mm virš ūgelio pagrindo, ties sutankėjusiais tarpubambliais. Apie nupjautą vietą pradeda augti 5-7 nauji ūgliai, kurie taip pat naudojami dauginimui. Šie auginiai taip pat greitai įsišaknija, šaknys gerai vystosi.
            Kai kada ruošiami auginiai ir iš ūglių viršūnių. Kai įsišaknijusiems ūgliams išauga 5-6 poros lapų, jų viršūnės su 2-3 lapų poromis nupjaunamos įstrižai 2-3 mm žemiau trečios lapų poros (nustatyta, kad nupjovus virš lapų, neprasikala šaknys). Iš likusių ant ūglio lapų pažastų pradeda augti šoniniai ūgliai, kuriuos galima vėl taip pat dauginti. Tačiau įrodyta, kad dauginant šiuo būdu, auginių gaunama 2,2 karto mažiau, o šaknijasi jie 5 dienomis ilgiau; dauguma antros ir trečios eilės auginių visai nebeišleidžia šaknų.
                        Auginių išeiga labai priklauso nuo veislės ir dauginimo laiko. Iš vieno motininio augalo galima gauti nuo 10 iki 100 auginių. Kad motininis augalas nenusilptų, per susidariusias žaizdeles neužsikrėstų ligomis, imti daugiau kaip 10-12 auginių nerekomenduojama. Kad sumažėtų infekcijos pavojus, reikėtų motininius augalus kas 10 dienų apipurkšti previkuru arba biologiniu preparatu trichoderminu.
            Prieš šaknydijant apatiniai auginio lapeliai pašalinami, o antrieji - trečdaliu patrumpinami. Taip mažiau išgarinama vandens ir greičiau prasikala šaknelės.
            Paruošti auginiai dažniausiai sodinami į dėžutes eilutėmis 2,0 - 2,5 cm gyliu (giliau pasodinti pūva), 4-5 cm atstumu vienas nuo kito arba atskirai į indelius, maišelius. Įšaknydijimui naudojami įvairūs substratai - dirvos pakaitalai, kuriais gali būti durpės, švarus smėlis, perlitas, skalautas žvyras, oazė, kitos tinkamos medžiagos ir jų mišiniai. Substratas paruošiamas 2-3 dienos prieš auginių sodinimą. Pasodinus substratas aplink auginius apspaudžiamas ir gausiai palaistomas smulkiu laistytuvu.
            Pirmą savaitę dirvos temperatūra turi būti apie 21-27 laipsniai (apšildomas gruntas), oro temperatūra 17-19 laipsnių. Auginiai kelis kartus per dieną apipurškiami drungnu vandeniu ir pridengiami polietileno plėvele, stiklu. Apdangalas kasdien nuimamas, augalai pravėdinami, kitaip pradeda pūti. Tiesioginis saulės apšvietimas kenkia tik pasodintiems auginiams, todėl šiek tiek galima užpavėsinti (pvz. marle). Visai užtemdyti negalima, nes nesiformuos šaknys ir auginiai supus. Jau po 5-6 dienų augalai pasidaro stangrūs ir tada reikia daugiau šviesos. Kad auginiai įsišaknijo, galima suprasti pastebėjus vaškines apnašas ant lapų. Tuo metu dirvos temperatūrą rekomenduojama mažinti iki 17-18 laipsnių, oro – iki 14-15 laipsnių. Tada auginiai auga lėčiau, bet greičiau vystosi šaknys. Jei buvo šaknydijama tankiai dėžutėse, po 2-3 savaičių auginius reikia perkelti į atskirus puodelius.
            Kitas būdas įšaknydinti auginius - laikyti juos 20-25 laipsnių temperatūros vandenyje. Pirmomis dienomis vandens turi būti maždaug 2 cm, vėliau – kiek daugiau. Vanduo keičiamas kas 3-5 dienos. Kaip šaknų augimo stimuliatoriaus, siūloma į vandenį kaskart įlašinti kelis lašus alijošiaus sulčių, naudoti „Vitminą“.
            Esant tinkamai vandens temperatūrai ir geram apšvietimui, auginiai vandenyje įsišaknija beveik per tą patį laiką, kaip ir substrate. Tai priklauso nuo veislės savybių, dauginimo laiko ir kitų faktorių. Auginių šaknelėms išaugus iki 1-2 cm, juos reikia sodinti į puodelius su dirvos substratu. Pasodinti įšaknydinti auginiai laikomi 18-20 laipsnių temperatūroje, apsaugoti nuo tiesioginių saulės spindulių.
             Auginiai, padauginti vasario mėn. įsišaknija per 25-30 dienų, kovo mėn.-balandžio pradžioje – per 15-20 dienų, balandžio pabaigoje - gegužės mėn. – per 7-8 dienas.
            Paspartinti auginių šaknijimąsi galima specialiomis medžiagomis. Specializuotose parduotuvėse šiuo metu galima rasti įvairių augimo stimuliatorių, pagamintų dažniausiai heteroauksino pagrindu. Nenorintys vargti, nusiperka „Kornevin“ ir sumaišo su anglimi arba talku 1:10. Geras yra firmos „Schulz“ augimo stimuliatorius: apatinė stiebo dalis apveliama baltais, naudojimui paruoštais milteliais. Latvijoje rekomenduojamas firmos „Bioefekts“ „Vitmin“ , kurio 1 procento suspensija palaistomi pasodinti auginiai, arba auginiai laikomi 1 procento „Vitmino “ suspensijoje.
            Kartais šaknydijant auginius, ant jų atsiranda amarų. Tuomet reikia nedelsiant purkšti kokiu nors insekticidu. Deja, pastebėta, kad visi cheminiai insekticidai pablogina auginių šaknijimąsi ir tolesnį jų vystymąsi. Latvių išbandytas ir rekomenduojamas biologinis preparatas „Bacilons“, kurį siūloma naudoti profilaktiškai, 2-3 kartus apipurškiant auginius jų auginimo metu.  
            Geri auginiai būna 20-30 cm aukščio, storu stiebu, trumpais tarpubambliais, tamsiai žali. Praėjus šalnoms, 2-3 savaitės iki sodinimo į dirvą, auginiai pradedami grūdinti. Į nuolatinę vietą sodinami gegužės gale-birželio pradžioje.
            Aistringi gėlininkai naujas, retas veisles gali pabandyti dauginti pažastiniais ūgliais viso vegetacijos sezono metu, iki pat rudens. Pažastiniai ūgliai nulaužiami su „padeliu“ arba išpjaunami prie pat stiebo. Auginiai šaknydinami vazonėliuose, kaip ir pavasarį. Žemė (arba kitas substratas) turi būti geros struktūros, puri. Vazonėliai sukasami į žemę, pridengiami plėvele ar stiklu, užpavėsinami. Dažnai apipurškiami vandeniu. Įsišakniję auginiai kas savaitė tręšiami nedidelėmis kompleksinių mineralinių trąšų dozėmis (30 g 10 litrų vandens).
             Vėlyvesnius auginius tikslinga į dirvą sodinti su vazonėliais: tada ne taip sparčiai auga antžeminė dalis, auginiai spėja suformuoti, kad ir nedidelius, bet kompaktiškus gumbus. Rudenį šiuos vazonėlius pernešus į šiltnamį, galima dar pratęsti jurginų vegetaciją. Vėliau šie gumbai turėtų būti laikomi vazonėliuose su žemėmis per žiemą.
            Bet kokiu būdu įšaknydintiems jurginams išauginus 5-6 lapų poras, virš trečios lapų poros nugnybiama viršūnė. Taip stimuliuojamas jurginų šakojimasis, žemesnio kero formavimasis, užauga kokybiški žiedai bei stambūs gumbai.
            Kad jurginai greičiau pražystų ir formuotų šakniagumbius, galima jiems sutrumpinti dieną, pridengiant tamsia medžiaga arba juoda polietileno plėvele. Kad prailgintume jų vegetacijos periodą, rudeniop reiktų naktimis pridengti.
            Žydėjimo metu reikia rūpestingai tikrinti ne tik auginių atitikimą veislei, bet ir jų žiedų kokybę. Nustatyta, kad maždaug 1 procentas auginių išaugina pusiau tuščiavidurius, arba tuščiavidurius žiedynus. Tokius augalus reikia be gailesčio išmesti.
            Vieną kartą išauginę puikius jurgino žiedus iš auginio, nusišypsosite klausiami, ar iš mažo jurgino gumbelio gali išaugti žydintis krūmasJ.