Vieta sode

             Norint gėrėtis puikiais jurginų žiedais, jurginams reikia parinkti tinkamą vietą, atsižvelgiant į šių augalų poreikius ir silpnybes. Jurginai blogai augs žemuose, šaltuose, šlapiuose ar užpelkėjusiuose sklypuose. (Gruntinis vanduo neturi pakilti aukščiau kaip 60-70 cm). Reikia numatyti, kad pasodinti jurginai, praėjus liūtims, nebūtų apsemti. Aukštiems ir trapiems jų stiebams kelia pavojų vėjai, ypač šalti šiaurės ir stiprūs rytų ar šiaurės rytų. Kadangi jie yra šviesiamėgiai, negalima jurginų sodinti arti didelių medžių, ypač lapuočių, kurie sudaro pavėsį ir dar nualina dirvą.
            Jurginams labai tinka sodų ar parkų aikštelės, kitos erdvios ir atviros saulei, pavasarį greitai įšylančios, bet apsaugotos nuo vėjų vietos. Gerai jie auga ir prie pastatų, tvorų, neaukštų gyvatvorių, pasodinti iš pietų ar pietryčių pusės. Tačiau pasodinus visiškoj užuovėjoj, gali atsirasti papildomų rūpesčių dėl įvairių puvinių, ypatingai šlapią ir vėlų rudenį. Siekiant to išvengti, rudeniop nuskinami apatiniai jurginų lapai, kad geriau vėdintųsi.
            Saulė jurginus turi apšviesti ne mažiau kaip 8 valandas per dieną, bet būtų idealu, jei per patį vidurdienį jurginai būtų lengvame pavėsyje. Lengvas pavėsis yra labai svarbus (būtinas) beveik visiems jurginams, kurių žiedai yra violetiniai su baltu (pvz. Tartan, Contrast). Mat skleidžiantis šios spalvos pumpurams saulės spinduliai gali tiesiog apdeginti žiedlapius. Karštiems saulės spinduliams mažiau jautrūs jurginai su rožiniai -baltais žiedais, vis tik, pasodinus visiškai atviroje vietoje, ir juos gali ištikti toks likimas.. Todėl kai kurie jurginų augintojai šių spalvų jurginus rekomenduoja auginti pavėsyje. Tačiau reikia nepamiršti, kad tokiu atveju krūmai išaugs (ištįs) vos ne dvigubai.. Daugumos veislių jurginų žiedai saulėkaitoje kiek išblunka, bet yra ir tokių, kurie tampa ryškesni ir spalvingesni
            Jurginų, augančių atvirame lauke, žiedai labai karštu, saulėtu ir sausu oru žydėjimo pradžioje (vasarą) gali būti deformuoti ar tuščiaviduriai. Atvėsus orams ir palijus, kiti žiedai vėl būna pilnaviduriai, tipiškos veislei formos, dydžio ir spalvos.
Žemės paruošimas
            Skirtingai nuo daugelio kitų gėlių, jurginus galima ilgiau auginti vienoje vietoje
            Dirvai jie nėra labai reiklūs, tačiau tinkamiausi purūs, šilti, vandeniui ir orui laidūs, tačiau drėgmę sulaikantys dirvožemiai. Jurginai gerai auga ir priemolio – molio, ir priesmėlio dirvose. Sunkias molio dirvas galima pagerinti smėliu, durpėmis, kompostu. Į lengvą dirvą reikėtų pridėti velėninės žemės, molio, kompostų. Dažnai dirvą pageriname sodinimo metu į duobes pridėdami tinkamų medžiagų.
            Dirvos rūgštingumui jurginai nėra itin jautrūs, tačiau geriau auga silpnai rūgščiuose ir neutraliuose dirvožemiuose (pH6,5-7,5). Rūgščioje dirvoje jurginai bus žemesni, turės mažiau žiedų ir jų gumbai blogiau laikysis per žiemą. Itin rūgščią dirvą (kai pH 4-5) reikia kalkinti medžiagomis, kuriose subalansuotas kalcio ir magnio santykis. Geriausia kalkinti iš rudens, bet kreidą ar dolomitmilčius , esant būtinybei, galima įterpti ir pavasarį, perkasant žemę. Yra nuomonių, kad kasmet įterpiant nedidelį kalkinių medžiagų kiekį, padidėja jurginų gumbų atsparumas ligoms.
Tręšimas
            Auginant jurginus, galima juos tręšti dviems būdais: organinėmis arba mineralinėmis trąšomis. Kartais sėkmingai naudojama abiejų būdų kombinacija.
            Jei turime organinių trąšų, jurginams skirtą žemę iš rudens reikia giliai (25-30 cm) suarti arba sukasti, įterpiant apie 10 kg kvadratiniam metre perpuvusio mėšlo ar komposto. Teisingai paruoštas ir gerai perpuvęs kompostas yra puiki trąša ir to visiškai užtenka, kad jurginai būtų aprūpinti maisto medžiagomis visam augimo sezonui.
            Visai šviežio tvarto mėšlo naudoti nerekomenduojama, tačiau tai neretai daroma ir gaunami neblogi rezultatai. Iš tikrųjų tai verta daryti, jei dirva pavasarį lėtai šyla-besiskaidantis mėšlas išskiria daug šilumos. Šiuo atveju jurgino sodinimo vietoje kastuvu įberiama mėšlo, ant jo užberiama 5 cm storio žemės sluoksnis, dedamas jurgino gumbas. Duobutė dirvožemiu pripildoma taip, kad virš gumbo iki žemės paviršiaus būtų bent 3-4 cm žemės.
            Dažnai jurginams dirva gerinama mėšlą ar kompostą ir mineralines trąšas  pilant į duobę ir gerai sumaišant. Reikėtų tai daryti dvi savaites prieš gumbų sodinimą, tačiau praktikoje tai vyksta dažniausiai sodinimo metu.. Naudojant organines trąšas nerekomenduojama kartu pridėti mineralinių trąšų, turinčių didelį azoto kiekį. Azoto perteklius skatina lapijos augimą, žiedų sulaukiama vėliau ir mažiau, žiedkočiai būna liauni, gumbai nesubręsta ir blogai žiemoja (išdžiūsta ar supūna).
            Jei organinių trąšų neturime, tręšiame pavasarį ir pagrindiniam tręšimui labiausiai tiktų kompleksinės trąšos su nedideliu azoto kiekiu. Mineralinių trąšų pasiūla, rodos didelė, tačiau nėra kompleksinių trąšų, skirtų specialiai jurginams. Pavasarį dažniausiai naudojamos kompleksinės trąšos, kurių sudėtis apie 10-10-15(20) NPK, į kvadratinį metrą beriant 20-80 g (priklausomai nuo dirvos derlingumo). Daugelis mūsų augintojų naudoja bulvėms skirtas trąšas.
Geriausia būtų mineralinių trąšų sudėtį ir normą parinkti pagal dirvos agrocheminius tyrimus, taip pat atsižvelgiant į jurginų auginimo tikslus ir netgi veisles. Jei auginate jurginus gumbų derliui, jų tręšimas skirsis nuo jurginų, auginamų žiedams.
            Dažnas jurginų augintojas tręšia juos papildomai. Papildomas tręšimas yra ypatingai naudingas lengvose dirvose ir po užsitęsusio lietaus. Tačiau papildomai tręšti rekomenduojama ne vėliau kaip iki liepos pabaigos (10-30 g/kv. metrą)
Yra visokių papildomo tręšimo būdų. Kai kurie augintojai naudoja tik skystas mineralines trąšas, reguliariai laistydami jurginus kas 10-15 dienų, kiti - papildomai tręšia jurginus, jiems pasiekus apie 20 cm aukštį, nupurkšdami 0,01-0,02 procento azotinių ar kompleksinių trąšų tirpalu. Didžioji dauguma profesionalių jurginų augintojų taip pat tręšia jurginus per lapus, tuo pačiu sumažindami pagrindiniam tręšimui skiriamų medžiagų kiekį.
            Skintų žiedų augintojai, purkšdami jurginus mikroelementų tirpalu siekia, kad būtų ryškūs žiedai, tvirti ir stangrūs kotai - nelinkstantys nuo žiedų svorio. Yra rekomendacijų jurginus tręšti kalcio nitratu arba kalcio nitratu su boru apie 10-15 mg/kv. metrui. Boro trūkumas paprastai pasireiškia sausą ir karštą vasarą. Tai pamatyti galima perpjovus gumbą skersai: pjūvyje matomi patamsėję audiniai. Yra nustatyta, kad tokie gumbai blogiau laikosi.
Daiginimas ir sodinimas
            Jurginų gumbai sodinami į šiltą ir gerai išdžiūvusią žemę. Į šaltą žemę pasodinti jurginų gumbai toliau „miega“ ir, jei jie sveiki, – nėra ko bijoti. Dirvai sušilus, gumbai leidžia šaknis, o tuo pačiu – ir daigus. Blogai būna, kai dirva ne tik šalta, bet ir šlapia, ir visiška katastrofa, jei pasodinus jie kelioms dienoms atsiduria vandenyje.. Todėl geriau gumbus sodinti vėliau, negu juos supūdyti.
            Visi žino, kad gumbus reikia sodinti 2-3 savaites prieš paskutines pavasario šalnas, nes tai yra apytikris periodas, per kurį jurginai sudygsta. Tik bėda, kad vargiai kas gali pasakyti, kada ta paskutinė šalna bus. Visgi, remiantis daugiamečiais stebėjimais nustatyta, kad Lietuvoje tai yra gegužės vidurys..
            Anksčiausiai į dirvą sodinami nesudygę šakniagumbiai: kai žemė įšyla bent iki 10-15 laipsnių C ( balandžio pabaigoje – gegužės pradžioje). Kiek vėliau (antroje gegužės pusėje), kai praeina šalnų pavojus, sodinami sudaiginti šakniagumbiai. Galima sodinti ir kiek anksčiau, apsirūpinus agroplėvelės atsargomis, kad esant šalnų pavojui juos galėtume pridengti. Yra nuomonių, kad prasminga ir anksčiau pasodintus jurginus uždengti agroplėvele, tokiu būdu sudarant geresnes mikroklimato sąlygas. Vėliausiai (birželio pradžioje) sodinami įsišakniję auginiai. Iki Joninių pasodinti jurginai dar gali džiuginti žiedais. Pasak patyrusių  augintojų, pats paskutinis sodinimo terminas – liepos 15 d. Žinoma, šitaip elgiamasi tuo atveju, kai tenka išsaugoti kokius nors ypatingus, vėlai įsigytus gumbus..
            Labai dažnas klausimas: ar iš tokio mažo gumbelio aplamai gali kažkas užaugti ir netgi žydėti?! Prisiminkime, kad jurginai yra šakniagumbinės, o ne svogūninės gėlės ir augalo stambumas bei žiedų dydis visiškai nepriklauso nuo sodinamos medžiagos dydžio. Juk daugelis žiedų /skynimui/ augintojų, sodina ne jurginų gumbus, o daigus, išaugintus iš auginių! Nesvarbu ar jurgino gumbas didelis, ar mažas, svarbu, kad jis būtų sveikas. Jis turi būti visiškai sveikas ir bent su vienu pumpuru. Tiesa, didelis ir sveikas gumbas duoda stipresnį ūglį ir dažniausiai kiek anksčiau jurginas pražysta, bet ypatingai dideli gumbai neretai būna nesveiki, ir netgi žūna. Pagal gumbo išvaizdą, deja, negalima visiškai užtikrinti jų sveikatingumo ir gyvybingumo. Todėl daugelis patyrusių augintojų stambių gumbų galus nupjauna bent vienu trečdaliu. Tokiu būdu nustatoma, ar gumbas sveikas ir taip susiformuoja didesnis siurbiančiųjų šaknų kiekis. Vis tik visai mažyčiai ir ploni gumbai linkę greičiau išdžiūti ir augimo pradžioje jiems reikia skirti daugiau dėmesio.
            Dideliuose plotuose jurginai sodinami eilėmis (70-100 cm atstumu), arba juostomis po dvi eiles (juostoje tarp eilių 50-80 cm). Tarp augalų atstumai 30-70 cm, priklausomai nuo veislės augumo. Auginant jurginus tik gumbams, tarp eilių dažniausiai pasirenkamas 70 cm atstumas, o auginant žiedams - 90-120 cm atstumas.  Žemaūgiai jurginai sodinami tankiau:15-30 cm atstumu
             Duobės kasamos 30 x 40 cm dydžio. Jeigu sodinami aukštaūgiai jurginai, į duobę įsmeigiamas medinis, metalinis ar kitoks 1,5-1,7 m aukščio strypas (kuoliukas). Šiuo metu pasaulyje yra įvairių technologijų, naudojamų jurginų pririšimui.
            Sodiname iš anksto paruoštus gumbus: padalintus, jei reikia - pamirkytus vandenyje, ar net beicuotus. Geriausia, kai sodinimo metu gumbas jau būna su bent vienu daigeliu. Jei netyčia jį nulaužiame, labai dėl to pergyventi nereikia, nes toje vietoje pabunda kiti miegantys pumpurai. Jeigu ūgelis atrodo ligotas, jį taip pat reikia nulaužti, kad išaugtų naujas ir sveikas.
 Negalima sodinti ką tik padalintų gumbų, nes per šviežią žaizdą lengvai užsikrečiama puviniais. Jurginai padalinami bent prieš vieną dieną. Auginant daug jurginų, kartais jų gumbai beicuodami jau rudenį. Jei iš rudens gumbai nebuvo niekuo apdoroti ir laikymo metu buvo sugedusių, pavasarį prieš sodinant derėtų juos beicuoti. Jei naudojamas sausas preparatas, tada reikia prieš beicavimą jurginų gumbus sudrėkinti (kad priliptų ši medžiaga). Galima naudoti skystą preparatą, juo apipurškiant gumbus, arba įterpti į dirvą gumbo sodinimo vietoje.
            Jei gumbas normalus, sveikas, duobutėje sodinamas vienas gumbas. Jei gumbai silpni - rekomenduojama vienoje duobutėje pasodinti 2-3 gumbus. Pasodinus nepadalintus kerus, kuriuose yra pernykščiai gumbai, pastarieji trukdo formuotis naujiems gumbams. Didelis ūglių skaičius skatina konkurenciją ir jurginų stiebai būna liauni, netaisyklingi, netgi išgula. Krūmas būna negražios formos, o žydėjimas – menkas. Iš stambaus kero išaugę augalai greičiau sensta, veislės išsigimsta ( žiedynai smulkėja ir kinta jų forma; pvz. tampa tuščiaviduriai, blogiau subręsta ir laikosi gumbai). Išimtis: atvejai, kada kai kurių veislių jurginai išaugina labai plonus (pernykščius) gumbus prie senojo (užpernykščio) gumbo.
            Sunkesnėse dirvose jurginus sodiname sekliau, lengvesnėse - giliau. Jurgino šakniagumbio kaklelis pasodinus turi būti 3-5 cm po žeme. Yra rekomendacijų jurginų šakniagumbį paguldyti duobėje horizontaliai, 10-15 cm gylyje. Šakniagumbis padedamas taip, kad augimo pumpuras būtų viršuje ir šalia įsmeigto kuoliuko. Pasodinus suformuojama lėkštės formos duobutė, kad saulė greičiau įšildytų dirvą ir laistant nenutekėtų vanduo. Jurginams augant, palaipsniui dirva apkaupiama ir rudeniop apie stiebą susiformuoja kauburėlis, saugantis gumbus nuo perteklinio vandens ir stiebo pamatą nuo pašalimo šalnų atveju.
            Pavojinga lieti vandenį į duobutę jurginus sodinant: dar šaltoje dirvoje gumbas gali supūti. Pavasarį dažniausiai dirva būna pakankamai drėgna ir jurginų po sodinimo laistyti nebūtina ir netgi nerekomenduotina. Dažniausiai jurginai pradedami laistyti, jiems sudygus.
            Jei jurginus išauginome iš sėklų, auginių ar gumbus šaknydinome šiltnamyje, juos reikia iš anksto pratinti prie vėsaus oro, dieną laikant lauke, o naktį įnešant atgal į šiltnamį, arba apklojant.
            Prieš sodinant tokius jurginus, juos iš anksto reikia gausiai palieti. Sodinama 3-5 cm giliau, negu augo vazonėlyje; žeme užpilamas visas pirmas tarpubamblis iki lapų. Augalai tuojau pat pririšami, skirtingai nuo gumbų, vėl gerai palaistomi. Jurginų auginių sodinimo atstumai tokie pat, kaip ir gumbų. Kai kurie augintojai auginius į dirvą sodina su vazonėliais, kad augalai užaugintų kompaktiškus tankius šakniagumbius. Norint užauginti daugiau gumbų iš auginių, rekomenduojama juos sodinti įžambiai (nuožulniai). Dalis stiebo, apipilta žemėmis išleidžia papildomas šaknis ir suformuoja gumbus. Tokiu pat būdu sodinami ir ištįsę, liaunais stiebais jurginai.
            O kad jurginų veislės nesusimaišytų, tik pasodinus, prie kiekvieno augalo įsmeigiama etiketė su veislės pavadinimu ir kita būtina informacija. Be to, reikia popieriuje pasidaryti planelį, kur kokios veislės pasodintos, nes etiketės dar negarantuoja, kad tas sužymėjimas išliks per visą sezoną: etiketės lūžta, dingsta, net smalsūs paukščiai (varnos, žuvėdros) kartais pakeičia jų vietą..
Mulčiavimas
Jurginų priežiūra yra paprasta: ravėti, purenti dirvą, prireikus - laistyti. Šiuo metu yra siūloma jurginus mulčiuoti. Kiek paaugusius jurginus (3-4 savaitės po pasodinimo) galima mulčiuoti durpėmis, pjuvenomis, šiaudais, juoda plėvele, galvijų mėšlu, kompostu, žole ar kitokia turima medžiaga (prieš mulčiavimą dirva turi būti drėgna). Tokiu būdu dirvos paviršiuje nebesusidaro pluta, mažiau auga piktžolės, sulaikoma drėgmė. Žemę mulčiuoti iš karto po jurginų pasodinimo negalima, nes tai trukdo saulei įšildyti dirvą.
Laistymas
            Jurginai reikalauja pastovios dirvos drėgmės. Reguliariai laistytų jurginų žiedai būna didesni, spalvingesni ir gražesni.
            Sausu, karštu laikotarpiu stiebai medėja, lapija smulkėja, žiedai būna smulkūs. Kai kurių veislių žiedynai tampa tuščiaviduriai. Ilgalaikė sausra labai atsiliepia gumbų derliui. (Tačiau pastebėta, kad nedidelis drėgmės trūkumas vegetacijos pradžioje padidina šakniagumbių derlių.) Karštu, sausu oru naudinga augalus nupurkšti vandeniu. (naudinga ir kaip kovos priemonė su voratinklinėmis erkutėmis). Tačiau laistyti jurginus reikia ne dažnai: kartą - du per savaitę. Didesnį dėmesį reikia skirti jurginams, auginamiems konteineriuose, vazonuose: juos gali tekti laistyti dažniau. Laistoma ryte arba vakare, tačiau gausiai, kol sudrėgs žemė iki pat šaknų zonos - per visą sodinimo gylį, šiltu vandeniu. Jokiu būdu negalima sudrėkinti tik dirvos paviršių. Reikia stengtis labai nesušlapinti lapijos, ypač vėlesniu augimo periodu, nes kyla pavojus jurginus susargdinti grybinėmis ligomis.
Dirvos priežiūra
            Piktžolių atsikratyti paprasčiausia tiesiog kauptuku. Kadangi jurginai yra stambūs augalai ir sodinami palyginti retai, dirvos paviršiaus priežiūrai patogiau naudoti platesnius darbo įrankius. Be paprastų kauptukų rekomenduojami ir įvairūs traukiami arba stumiami rotoriniai purentuvai, kultivatoriai.
Jurgino krūmo formavimas
Matant tos pačios veislės skirtingos kokybės žiedus, kyla klausimas -kodėl. Dažnai įvardijama, kad dėlto „kalta“ dirva, tręšimas, ar net neteisingas sodinimo laikas pagal mėnulio fazę. Su tuo galima sutikti. Tačiau didžiausią įtaką kero dydžiui, formai ir žiedų kokybei turi kero formavimas. Norint išauginti stambius, taisyklingus, spalvingus jurginų žiedus, reikia riboti žiedų skaičių.
 Išskiriami trys labai svarbūs darbai: jurgino viršūnės prignybimas, žiedpumpurių išskynimas ir šoninių ūglių išlaužimas.
            Daugelis profesionalių jurginų augintojų įvairiose šalyse jurgino stiebui užauginus tris tikrųjų lapų poras, nuskina jo viršūnę. Nuskynus viršūnę, pradeda labai stipriai augti šoniniai ūgliai, kurie greitai virsta stiebais. Formuojasi kuplus ir žemesnis keras. Leidžiama augti 4-6 šonininiams stiebams.
            Stiebų viršūnėse jurginai dažniausiai formuoja po 3 žiedų pumpurus. Norint išauginti maksimalaus (pagal veislę) dydžio žiedą, išskinami abu šoniniai žiedpumpuriai (kai tik įmanoma juos užčiuopti). (Taip auginami jurginų žiedai parodoms. Norint išauginti ekstra klasės parodinius žiedus, ant viso augalo paliekami tik 1-3 žiedai. Dar reikia pasistengti, kad jie sužydėtų reikiamą dieną, to galima pasiekti tik griežtai laikantis nustatytų jurginų formavimo terminų.)
             Jeigu svarbiau yra didesnis žiedų kiekis, nei jų dydis (žiedai skynimui), išskinamas centrinis pumpuras, paliekant abu šoninius. Pažymėtina, kad siekiant išauginti puikios kokybės žiedus, negalima tuo pačiu išauginti ir gausaus kokybiško gumbų derliaus.
            Iš šoninio stiebo lapų pažąsčių taip pat gali augti nauji, trečios eilės stiebai. Priklausomai nuo veislės, norimo žiedkočio ilgio, norimų žiedų skaičiaus, šiuos šoninius ūglius išlaužiame, arba ne. Auginant jurginus kaip sodo akcentą, didelei daliai veislių to daryti nebūtina.
Jurginų pririšimas
            Turbūt pusės jurginų veislių kerai gerai jaučiasi ir be pririšimo, ir atlaiko netgi stiprias rudens vėtras. Nustatyta, kad sodinimo gylis beveik neturi įtakos kero stabilumui, tačiau pastebėta, kad nelinkę išgriūti tos aukštos veislės, kurių stiebo apatinė dalis yra sumedėjusi. Skirtumai tarp veislių labai akivaizdūs rudenį, kai prieš kasant pjauname stiebus: vieni būna minkšti, vandeningi – ir tai dažniausiai veislių, kurios linkę išlūžti, išgriūti, kiti – neišlūžtančių veislių - tokie kieti, kad reikia ne peilio, o pjūklo...
            Masyvų apželdinimui dažniausiai naudojami žemaūgiai ir „parko“ jurginai (80-100 cm aukščio), kurie nerišami. Tačiau galima pastebėti, kad žemi jurginai ne visada tokie atsparūs išgriūvimui, kaip reklamuojama, tik išlūžus tokios veislės stiebui, jis labai greitai vėl įgauna vertikalią padėtį ir tiesiog sunku pastebėti, kad jis buvo išlūžęs.. Pastebėjus išgriuvusį, palūžusį jurgino stiebą, reikėtų jį nedelsiant pririšti, nes jau po keleto dienų tai bus sunku padaryti, o jurginų žiedkočiai bus nepataisomai išlinkę. Tokio, vėlai pastebėto jurgino, stiebo geriau nebemėginti kelti. Kad visai neprarastume augalo, šalia reikėtų įkalti 1-2 kuoliukus ir prie jų rūpestingai pririšti palaužtą stiebą.
            Vis tik auginant aukštaūges veisles ir norint sulaukti kokybiškų žiedų, jurginus reikia rišti. Auginant savo džiaugsmui arba skinamiems žiedams, užtenka jurginus pririšti vieną – du kartus per sezoną. Kuolo ilgis turi būti nedaug ilgesnis, negu pusė maksimalaus kero aukščio, kadangi per aukšti, kyšantys tarp jurginų kuolai negražiai atrodo. Tinka kuolai, pagaminti iš įvairiausių medžiagų: mediniai, plastmasiniai, metaliniai, bambukiniai.
             Kuolai dažniausiai įsmeigiami jurginų sodinimo metu apie 10 cm nuo gumbo sodinimo vietos. Auginant daug jurginų, kuolai trukdo mechanizuotai prižiūrėti dirvą, todėl tais atvejais jie sukalami jurginams jau paaugus; apie 15 cm atstumu nuo jurgino stiebo. Jurginų pririšimui naudojama bet kokia stipri, nepūvanti medžiaga. Pigu ir patogu yra jurginus rišti šieno presavimui skirtu špagatu.
            Auginant žiedus parodai, dažnai prie vieno kero įkalami net trys kuolai ir prie jų tvirtinamos įvairios konstrukcijos (stoginės, lietsargiai, kepurės), siekiant apsaugoti žiedus nuo stiprios saulės ar lietaus. Norint išauginti idealiai tiesius žiedus, jų kotai pririšami 3-4 ar net penkis kartus. Rišti negalima labai tampriai, kad augant žiedkočiui, virvelė jo nepažeistų. 
Apsauga nuo šalnų
            Apmaudu, bet jurginai labai jautrūs minusinei oro temperatūrai. Pavasarinės šalnos yra baisiausios šiltnamiuose augintiems jurginų daigams. Tik iš žemės išlindęs ūgelis yra daug atsparesnis: netgi neapklotas ir stiprios šalnos gali būti menkai pažeistas. Žinoma, geriau likimo neprovokuoti ir vakare pasiruošti galimai šalnai. Pavasarį jurginai būna dar neaukšti, todėl juos nesudėtinga uždengti prieš tai pasiruošta medžiaga. Pridengimui tinka plastmasiniai kibirėliai ir buteliai, moliniai puodai ar vazonai, stiklainiai, popierius. Didesniuose plotuose puikiai tinka šienas, šiaudai, ypatingai jei iš viršaus dar užklojama plėvele. Nuo vėlyvųjų šalnų apsaugos ir agroplėvelė. Viena polietileno plėvelė kaip apsauginė priemonė netinka, nes jos prisilietimo vietose jurginai apšąla.
            Ką daryti, jei sinoptikai nenumatė šalnų ir jurginai nuo jų jau nukentėjo? Nereikia skubėti pirkti naujų gumbų, nes po žeme jiems nieko blogo neatsitiko. Netgi jei visiškai nušalo antžeminė dalis, gumbas yra pasiruošęs per savaitę išleisti naujus ūgelius. O naujai pasodinus, vėl tektų laukti 2-3 savaites, kol gumbai įsišaknys. Apšalus jurginams, reikia kaip įmanoma greičiau nupjauti visas apšalusias augalo dalis. Dažnai nušalus vienam stiebui, netrukus atauga net iki 7 naujų daigų. Tačiau reikia leisti augti ne daugiau kaip du-tris, o geriausiai tik vieną stiprų daigą. Jei paliekami visi stiebai, jiems neužtenka maisto medžiagų ir šviesos, ir neužauga nei žiedai, nei gumbai. (žiūrėti: formavimas).
            Rudenį jautriausi šalnoms yra jauni ūgliai, žiedų pumpurai ir peržydėję žiedai. Pastarųjų mažiausiai gaila, jei tai ne sėkliniai žiedynai. Ypatingai po karštos vasaros jurginai yra labai jautrūs staigiam temperatūros kritimui. Dažnai Lietuvoje po pirmos niokojančios šaltos nakties vėl ilgam nusistovi gražūs orai ir tada būna labai gaila pražuvusio jurginų grožio. Užaugusius jurginus gerokai sudėtingiau apdengti, ypatingai jei jurginų plotai dideli. Rudenį stengiantis apsaugoti nuo šalnų jurginus, geriausiai tinka reikalingo pločio ruloninės medžiagos ir tam tinkamiausia yra agroplėvelė. Nuo silpnos šalnos atskirus augalus galima pridengti netgi nedidele kepuraite, padaryta iš popieriaus arba plėvelės (kuri neturi liesti žiedų!). Didesnius jurginų plotus nuo silpnų ilgalaikių ar stiprių trumpalaikių šalnų galima apsaugoti dūmų šaškėmis, sukurtų laužų dūmais, jei teisingai nustatysime vėjo kryptį ir dūmų uždanga pasklis būtent virš jurginų. Nustatyta, kad oro temperatūra po dūmų uždanga būna aukštesnė 5 laipsniais. Vakare prieš šalnas rekomenduojama jurginus gerai palieti. Vandens purškimu taip pat galima apsaugoti jurginus netgi stiprios ir ilgos šalnos atveju. Tuo atveju visas jurgino paviršius apledija, tačiau šalnai baigiantis saugantis ledas ištirpsta ir jurginai toliau džiugina augintoją.
------------------------------------------------